Kompiuteriai

Kompiuteriai

Kompiuteriai negali veikti be programinės įrangos. Tai yra tai, kas suteikia kompiuteriui galimybę atlikti užduotis ir funkcijas, nuo paprasčiausių, tokių kaip teksto rašymas, iki sudėtingų, tokių kaip vaizdo redagavimas ar moksliniai skaičiavimai.

Pirmieji kompiuteriai buvo didžiuliai. „ENIAC”, vienas iš pirmųjų kompiuterių, užėmė 167 kvadratinius metrus ir sverė beveik 30 tonų. Dabar galime turėti daug galingesnius kompiuterius savo kišenėse.

Kompiuterių architektūra sekė Moore’o dėsnį, kuris teigia, kad kompiuterių galingumas kas 18 mėnesių dvigubėja. Tai buvo gana tiksli prognozė nuo 1965 m., bet pastaraisiais metais šis tempas šiek tiek sulėtėjo.

Kibernetiniai nusikaltimai yra reali grėsmė. Kiekvieną dieną mūsų kompiuteriai yra užpultinėjami ir jie turi būti apsaugoti nuo virusų, kenkėjiškos programinės įrangos ir kitų saugumo grėsmių.

„Deep Blue” yra pirmasis kompiuteris, kuris laimėjo pasaulio šachmatų čempioną. 1997 m. IBM sukurta mašina įveikė pasaulio čempioną Gari Kasparovą. Ši pergalė pabrėžė dirbtinio intelekto galimybes.

Dabar kompiuteriai yra visur – jie valdo mūsų automobilius, namų aparatūrą, mobiluosius telefonus ir daugybę kitų įrenginių. Šį reiškinį dažnai vadiname „Interneto dalykų” (IoT – Internet of Things) revoliucija.

Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis yra svarbūs kompiuterių mokslo kryptys. Nuo paprastų asistentų, tokių kaip „Siri” ar „Google Assistant”, iki sudėtingų sistemų, kurios gali atpažinti veidus ar vairuoti automobilius, dirbtinis intelektas keičia mūsų gyvenimą.

Programavimas yra būtina kompiuterių mokslo dalis. Mokantis programuoti, galima sukurti savo programas, tinklalapius ar net žaidimus. Populiariausios programavimo kalbos yra Python, Java, JavaScript, C++ ir daugelis kitų.

Kompiuteriai naudoja dvejetainę sistemą informacijos saugojimui ir apdorojimui. Dvejetainė sistema naudoja tik du skaitmenis – 0 ir 1. Šie skaitmenys, vadinami bitais, sudaro visą mūsų kompiuterių veiklą.

Kompiuteriai turi didžiulę įtaką mokslui, pramonės plėtrai, švietimui, pramogoms ir daugeliui kitų gyvenimo sričių. Jie neabejotinai padėjo formuoti modernų pasaulį, kuriame gyvename.