Steve Jobs: Išsami biografija ir pasiekimai

Baigęs mokyklą Steve’as įstojo mokytis į Rydo koledžą, tačiau mokslus metė po pirmo semestro. Kaip verslininkas vėliau pasakojo biografinėje knygoje, studijas jis metė todėl, kad nenorėjo leisti tėvų pinigų išsilavinimui, kuris jam atrodė beprasmis. Jis taip ir nugyveno gyvenimą nebaigęs aukštojo mokslo.

Oficialiai pasitraukęs iš koledžo, Jobs toliau lankė savarankiškai pasirinktas paskaitas, kurios jį domino. Tarp jų buvo ir kaligrafijos kursas, kuris vėliau darė didelę įtaką Mac kompiuterių šriftų ir tipografijos dizainui – tai savybė, kuri išskyrė Macintosh iš kitų tuo metu rinkoje buvusių kompiuterių.

Šiuo laikotarpiu Jobs domėjosi Rytų filosofija, keliavo į Indiją ieškodamas dvasinės išminties, eksperimentavo su psichodelinėmis medžiagomis ir praktikavo zen budizmą. Šios patirtys formavo jo unikalią pasaulėžiūrą, kuri vėliau atsispindėjo jo verslo filosofijoje ir produktų dizaino principuose.

Dar mokydamasis mokykloje S. Jobsas sutiko savo būsimą verslo partnerį Steve’ą Wozniaką, kuris buvo penkeriais metais vyresnis ir turėjo įgūdžių elektronikos srityje. Kai Steve’ui buvo 21-eri, jis su S. Wozniaku įkūrė „Apple Computer Company”.

Pardavę Jobso autobusiuką ir programuojamą Wozniako kompiuterį, partneriai Steve’o šeimos garaže sukūrė kompiuterį „Apple I”, netrukus pasirodė ir patobulinta kompiuterio versija „Apple II”, žaibiškai sulaukusi sėkmės. Pirmasis jų pardavinėjamas kompiuteris „Apple I” kainavo simbolišką 666,66 dolerių sumą ir atnešė maždaug 774 000 dolerių pajamų.

„Apple II” sėkmė buvo dar didesnė – praėjus trejiems metams po jo išleidimo, „Apple” pardavimai išaugo iki 139 milijonų dolerių. 1980 m. „Apple Computer” tapo viešai prekiaujama įmone su 1,2 milijardo dolerių rinkos verte po pirmosios prekybos dienos.

Jobs tikėjosi, kad 1984 metais pristatytas „Macintosh” taps revoliuciniu produktu kompiuterių rinkoje. Nors kompiuteris buvo technologiškai pažangus, jo aukšta kaina ir riboti pajėgumai neleido pasiekti tokios sėkmės, kokios tikėjosi Jobs. Konkurencija su IBM, kuri tuo metu dominavo verslo kompiuterių rinkoje, tapo vis sudėtingesnė.

1983 m. S. Jobsas pakvietė John Sculley iš „Pepsi-Cola” tapti „Apple” generaliniu direktoriumi. Tačiau po metų tarp jų kilo konfliktai dėl kompanijos ateities vizijos. Sculley manė, kad Jobs kenkia „Apple”, o kompanijos vadovai pradėjo jį nušalinti. Neturėdamas oficialaus titulo kompanijoje, kurią pats įkūrė, Jobs buvo nustumtas į mažiau svarbią poziciją ir 1985 m. paliko „Apple”.

Palikęs „Apple”, Jobs asmeniškai investavo 12 milijonų dolerių į naują aparatinės ir programinės įrangos įmonę „NeXT Inc.” Kompanija pristatė savo pirmąjį kompiuterį 1988 m., tačiau dėl aukštos kainos (6500 dolerių) jis nebuvo komerciškai sėkmingas. NeXT operacinė sistema NeXTSTEP sulaukė didesnės sėkmės – programuotojai naudojo ją kurdami vaizdo žaidimus, o Tim Berners-Lee sukūrė pirmąją žiniatinklio naršyklę būtent NeXT kompiuteryje.

1986 m. Jobs įsigijo George’o Lucaso kompiuterinės grafikos padalinį už 10 milijonų dolerių ir pervadino jį „Pixar”. Jobs pradžioje orientavosi į aparatinės įrangos gamybą – buvo sukurtas Pixar Image Computer, kuris generavo aukštos raiškos vaizdus, bet dėl itin aukštos 135 000 dolerių kainos buvo parduoti tik apie 100 vienetų.

Pixar pasiekė didžiausią sėkmę bendradarbiaudama su Disney kuriant kompiuterinės animacijos gamybos sistemą (CAPS), kuri pašalino poreikį rankomis piešti vadinamuosius „cel” kadrus ir išlaisvino galimybes kurti pažangius efektus. Kai 1990 m. kino teatruose pasirodė „The Rescuers Down Under”, Disney jau buvo visiškai perėjusi prie skaitmeninių technologijų.

Buvęs Disney animatorius John Lasseter naudojo vidinę technologiją inovatyviems turiniams kurti. Jo dviejų minučių filmukas „Luxo Jr.” (1986), rodantis du stalo šviestuvus, žaidžiančius tarpusavyje, buvo nominuotas „Oskarui” už geriausią animacinį trumpametražį filmą. Po dvejų metų penkių minučių trukmės „Tin Toy” tapo pirmuoju kompiuterinės animacijos filmu, laimėjusiu „Oskarą” šioje kategorijoje.

1995 m. „Pixar” pristatė pirmąjį pilnametražį kompiuterinės animacijos filmą „Žaislų istorija”, sukurtą bendradarbiaujant su „Disney”. Filmas sulaukė milžiniškos sėkmės, uždirbdamas daugiau nei 365 milijonus dolerių visame pasaulyje. Po šios sėkmės „Pixar” tapo vertinga kompanija, o Jobs – milijardieriumi.

1997 metais Apple susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais ir balansavo ant bankroto ribos. Tuometinis generalinis direktorius Gil Amelio nusprendė įsigyti NeXT už 429 milijonus dolerių ir pritraukti Jobs kaip konsultantą. Netrukus Amelio buvo atleistas, o Jobs tapo laikinuoju, o vėliau ir nuolatiniu Apple CEO.

Jobs ėmėsi drastiškų priemonių, kad išgelbėtų kompaniją. Jis atsisakė daugybės projektų, suvienodino produktų liniją ir sukoncentravo dėmesį į kelis pagrindinius produktus. Jobs taip pat susitarė su Microsoft dėl 150 milijonų dolerių investicijos į Apple akcijas, užbaigdamas ilgalaikę tarpusavio priešpriešą.

1998 m. pristatytas iMac tapo pirmuoju dideliu Apple atgimimo produktu. Šis spalvingas, permatomas kompiuteris turėjo išskirtinį dizainą ir buvo orientuotas į vartotojus, ne į verslą. iMac tapo vienu sėkmingiausių asmeninių kompiuterių istorijoje ir padėjo pagrindus būsimai Apple sėkmei.

Jobs toliau pristatė naujoves, kurios pakeitė technologijų pasaulį: 2001 m. – iPod ir iTunes, 2007 m. – iPhone, 2010 m. – iPad. Šie produktai ne tik tapo komerciniais hitais, bet ir pakeitė atitinkamas pramonės šakas. Nuo 2007 m. kompanija oficialiai pervadinta iš „Apple Computer, Inc.” į „Apple Inc.”, atspindint jos išplėstą produktų portfelį ir viziją.

2003 m. Jobsui buvo diagnozuotas retas, bet operuojamas kasos neuroendokrininis auglys. Užuot iš karto pasirinkęs operaciją, Jobs nusprendė pakeisti savo žuvies vegetarinę dietą ir išbandyti alternatyvų gydymą. Devynis mėnesius jis atidėjo operaciją, dėl ko Apple direktorių taryba nerimavo.

2004 m. Jobsui buvo atlikta sėkminga operacija pašalinant kasos auglį. Tačiau po kelerių metų jo sveikata vėl pablogėjo. 2009 m. jam buvo atlikta kepenų transplantacijos operacija, po kurios jis grįžo į darbą, tačiau netrukus vėl pablogėjusi sveikata privertė jį atsitraukti.

2011 m. sausį Jobs paskelbė išeinantis atostogų dėl sveikatos. Rugpjūčio mėnesį jis atsistatydino iš Apple generalinio direktoriaus pareigų, tapdamas kompanijos pirmininku. Tim Cook perėmė vadovo pareigas.

Steve Jobs mirė 2011 m. spalio 5 d., būdamas 56 metų amžiaus, savo namuose Palo Alto mieste, Kalifornijoje. Oficiali mirties priežastis buvo kvėpavimo sustojimas, susijęs su ilgamete kova su kasos vėžiu.

Paskutiniai Jobs žodžiai, kaip prisiminė jo sesuo Mona Simpson, buvo: „O, vau. O, vau. O, vau.” Jis palaidotas Alta Mesa Memorial Park kapinėse Palo Alto mieste, nors tiksli kapo vieta nėra žymima.