Kaip dirbtinis intelektas keičia švietimą: pasaulio šalių patirtys ir naujos tendencijos

Dirbtinio intelekto naudojimas švietime: globalios tendencijos

Štai pagrindiniai pranešimo punktai apie dirbtinio intelekto naudojimą švietime įvairiose šalyse:

JAV

Nėra centralizuotos sistemos, bet apie 60% mokyklų vadovų naudoja DI. Mokytojai susirūpinę dėl galimos žalos.

Jungtinė Karalystė

Yra valstybinė platforma mokytojams kurti turinį su DI. 77% 13-18 metų mokinių naudoja DI.

Vokietija

Lėtas įsisavinimas, tik 10-15% mokytojų išbandė DI. 60% vokiečių neigiamai vertina DI naudojimą.

Prancūzija

Mažiau nei 20% mokytojų reguliariai naudoja DI. Planuoja įvesti DI modulį vidurinėse mokyklose 2025 m.

Singapūras

Centralizuota valstybinė platforma su DI visoms mokykloms. Planuoja įtraukti visus dalykus.

Kinija

Didelis dėmesys konkurencingumui. Planuoja mokyti DI nuo 1 klasės. Susirūpinimas dėl stebėjimo.

Indija

Ambicingos programos, siekiama įtraukti 40 milijonų studentų į DI iniciatyvas.

Pietų Korėja

Nori, kad iki 2028 m. 100% abiturientų turėtų bazines DI žinias.

JAE

Ambicinga strategija integruoti DI į mokyklas. 90% mokytojų palaiko.

Izraelis

Planuoja apmokyti 70 000 mokytojų DI srityje 2025 m. Įves DI įrankius nuo 4 iki 12 klasės.

Svarbu suprasti šias tendencijas renkantis švietimą, karjerą ar verslą, susijusį su DI.

DI švietimo ateitis: iššūkiai ir galimybės

Dirbtinio intelekto integracija į švietimą yra ne tik technologinė revoliucija, bet ir kultūrinis bei socialinis pokytis, reikalaujantis nuolatinio dialogo tarp pedagogų, politikų ir technologijų kūrėjų. Nors kiekviena šalis žengia savu keliu, bendras tikslas išlieka tas pats – paruošti jaunąją kartą ateičiai, kurioje dirbtinis intelektas bus neatsiejama kasdienybės dalis.

Šiame kontekste svarbu ne tik suteikti technines žinias, bet ir ugdyti:

• Kritinį mąstymą
• Kūrybiškumą
• Etišką požiūrį į technologijas

Ateitis priklauso tiems, kurie sugebės harmoningai derinti žmogiškąjį intelektą su dirbtiniu, todėl švietimo sistemos lankstumas ir gebėjimas adaptuotis taps esminiu sėkmės veiksniu.

Stebėdami šias globalias tendencijas, galime drąsiai teigti, kad dirbtinis intelektas ne tik keičia tai, ko mokome, bet ir tai, kaip mokome bei mokomės. Tai yra kelionė, kurioje kiekvienas žingsnis formuoja ne tik švietimo ateitį, bet ir mūsų visuomenės evoliuciją technologijų amžiuje.

Sužinokite daugiau apie DI švietimo ateitį

Dirbtinio intelekto revoliucija pasauliniame švietime

Dirbtinio intelekto (DI) skverbimasis į švietimo sistemas visame pasaulyje vyksta skirtingais tempais, su įvairiomis kultūrinėmis nuostatomis ir politiniais sprendimais. Šiandien nuomonės apie DI vaidmenį švietime ženkliai skiriasi: nuo entuziastingo pritarimo iki skeptiško atsargumo. Naujausi tyrimai rodo, kad pasaulinė švietimo technologijų rinka, kurioje dominuoja DI sprendimai, 2023 metais pasiekė 127 milijardus dolerių ir prognozuojama, kad iki 2030 metų ji išaugs iki 429 milijardų dolerių. Ši revoliucija vyksta sparčiai, tačiau nevienodai įvairiose valstybėse.

Jungtinės Amerikos Valstijos: decentralizuota implementacija

JAV, būdama technologijų lyderė su didžiausiomis lustų gamybos įmonėmis ir daugybe DI modelių (apie 35-40 savų modelių, palyginti su Kinijos 14), pasižymi gana fragmentuota švietimo sistema. Mokyklos yra ganėtinai nepriklausomos tiek viena nuo kitos, tiek nuo bendros švietimo sistemos, o tai apsunkina centralizuotą DI įgyvendinimą.

Remiantis statistika, 2023 metais apie 60% mokyklų vadovų teigė naudojantys dirbtinį intelektą savo darbe. Mokytojų ir studentų tarpe šis skaičius siekė apie 66-67%. Reikia atkreipti dėmesį, kad JAV nėra vieningos nacionalinės dirbtinio intelekto programos švietimo srityje, nors diskusijos šia tema vyksta aktyviai.

Nepaisant plačios DI integracijos, mokytojų požiūris į šią technologiją yra gana atsargus. Apklausų duomenimis, tik 6% mokytojų mano, kad dirbtinis intelektas atneš daugiau naudos nei žalos, o 25% teigia, kad DI gali būti kenksmingas. Tai ženklas, kad JAV implementacija susidurs su kliūtimis dėl profesinių sąjungų ir kitų apribojimų.

Privačios iniciatyvos vietoj valstybinių programų

Nepaisant to, kad nėra bendros valstybinės strategijos, JAV matome daug privačių iniciatyvų, kai mokytojai, konkrečios mokyklos ar studentai patys pradeda naudoti dirbtinį intelektą mokymo procese. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Khan Academy”, ne pelno siekianti organizacija, palaikanti glaudžius ryšius su „OpenAI” ir sukūrusi mokiniams skirtą DI asistentą „Khanmigo”.

Antroji tendencija – didžiausių DI operatorių, tokių kaip „OpenAI”, „Google” ar „Anthropic”, specialūs tarifai mokymo įstaigoms ir studentams. Šios kompanijos suteikia galimybę mokykloms įsigyti licencijas arba studentams gauti nuolaidas ar netgi nemokamą prieigą, jei universitetas yra įsigijęs licencijas. Šis sprendimas nėra vien tik labdara, bet ir strateginis žingsnis pritraukti būsimus vartotojus, kurie, baigę mokslus, jau bus įpratę naudotis šiais įrankiais – panašiai kaip „Microsoft” prieš 15 metų dalino nemokamas „Windows” licencijas studentams.

• 60% mokyklų vadovų JAV naudoja DI savo darbe
• Tik 6% mokytojų mano, kad DI atneš daugiau naudos nei žalos
• 25% mokytojų teigia, kad DI yra kenksmingas

Jungtinė Karalystė: valstybinė platforma ir aukštas pritarimas

Jungtinė Karalystė yra Europos lyderė švietimo technologijų srityje. 2024 metais apie 57% mokytojų vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose naudojo dirbtinį intelektą. Mokinių tarpe šis skaičius dar didesnis – net 77% 13-18 metų moksleivių naudoja DI sprendimus.

Skirtingai nuo JAV, JK veikia valstybinė platforma „National Academy”, finansuojama valstybės. Šioje platformoje apibrėžiama žinių bazė, kurios pagalba mokytojai gali generuoti turinį, testus ir kitus mokymosi elementus. Mokytojai nėra įpareigoti ja naudotis, tačiau jiems suteikiama akredituota erdvė, kurioje jie gali kurti savo medžiagą naudojant dirbtinį intelektą. Platformoje naudojamas GPT-4 modelis, nors ateityje greičiausiai bus įtraukiami ir kiti modeliai.

Svarbu paminėti, kad Švietimo departamentas Jungtinėje Karalystėje turi aiškią poziciją: dirbtinis intelektas yra priemonė sumažinti mokytojų popierinį darbą, personalizuoti mokymąsi ir padėti teikti grįžtamąjį ryšį. Pabrėžiama, kad mokytojai yra nepakeičiami, o DI neturėtų jų pakeisti.

JK švietimo bendruomenėje DI pritarimas yra aukštas: 90% Britanijos mokytojų pritaria idėjai integruoti dirbtinį intelektą į mokyklų programą, o 80% mano, kad DI pagrindai turėtų būti mokomi jau pradinėje mokykloje. 88% mokytojų išreiškė poreikį papildomam mokymui ir profesiniam tobulėjimui dirbtinio intelekto srityje.

Vokietija ir Prancūzija: atsargus požiūris

Vokietijoje, nepaisant didelės švietimo technologijų rinkos, dirbtinio intelekto įgyvendinimas vyksta lėtai ir netolygiai. 2023 metais tik 10-15% mokyklų mokytojų bandė naudoti dirbtinį intelektą. Šalyje vyrauja daug atsargesnis požiūris nei JAV ar JK. 60% vokiečių dirbtinio intelekto naudojimą vertina neigiamai.

2024 metais Vokietija priėmė sprendimą nedrausti dirbtinio intelekto mokyklose, o naudoti jį konstruktyviai, mokant kritinio mąstymo. Tačiau implementavimą apsunkina BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kiti asmeninių duomenų įstatymai, ypač kai kalbama apie vaikus.

Vokietijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, mokytojai dažnai neturi masinio priėjimo prie anglų kalbos chatbotų mokyklose. Be to, Vokietija neturi savo stipraus DI modelio, skirtingai nuo Prancūzijos, kuri turi „Mistral”.

Prancūzijoje, remiantis Švietimo ministerijos duomenimis, mažiau nei 20% mokytojų reguliariai naudoja dirbtinį intelektą. 2025 metais planuojama stiprinti švietimą dirbtinio intelekto srityje: visuose koledžuose (5-9 klasės) ir licėjuose (10-12 klasės) bus įvestas modulis apie skaitmeninį raštingumą ir dirbtinį intelektą. Šiuo tikslu bus naudojama centralizuota platforma „Pix” (education.gouv.fr).

Įdomu tai, kad Prancūzijos mokymo bendruomenė derina susidomėjimą dirbtiniu intelektu su tradiciniu dėmesiu humanistinėms švietimo vertybėms. Humanitarinių dalykų mokytojai išreiškė susirūpinimą, kad dirbtinis intelektas gali pakenkti vaikų samprotavimo ir rašymo įgūdžių vystymuisi.

Singapūras: tobulas centralizacijos pavyzdys

Singapūras išsiskiria kaip labai įdomi studija, nors šalyje yra tik 353 mokyklos. Viskas yra centralizuota per valstybinę iniciatyvą. Sukurta speciali platforma „Student Learning Space”, kurioje mokosi mokiniai. Mokytojams suteikiami įrankiai pamokų planavimui, mokomosios medžiagos rengimui ir mokinių pažangos sekimui.

Kiekviena tema platformoje yra padalinta į smulkesnes potemes. Mokytojas gali matyti, kuris mokinys yra įsisavinęs tam tikrą potemę, kuris nėra jos gerai išmokęs, ir kuris dažnai daro klaidas atsakydamas į klausimus. Tai leidžia mokytojui dirbti su konkrečiu mokiniu arba grupuoti mokinius pagal jų akademinius pasiekimus ir lygį.

2023 metais Singapūre jau veikė programa anglų kalbos ir matematikos mokymui, o dabar platformoje yra žymiai platesnis dalykų spektras. Planuojama per kelerius metus aprėpti beveik visas temas, kurios egzistuoja Singapūro švietimo sistemoje.

Tokia centralizuota sistema buvo lengvai įgyvendinta dėl šalies dydžio ir griežto reguliavimo, kuris egzistuoja technologijų ir verslo lygmeniu. Tai leidžia lengvai ir greitai diegti tokias sistemas.

Kinija: masinis diegimas ir konkurencingumas

Kinijoje požiūris į dirbtinį intelektą švietime yra labai skirtingas nei Vakarų pasaulyje. Kinijos mokytojai ir tėvai labiau susirūpinę vaikų konkurencingumu. Jie laikosi principo, kad jei dirbtinis intelektas padeda gauti geresnius pažymius, jie jį naudoja.

Įdomu tai, kad 60% žmonių Kinijoje yra susirūpinę dėl nesąžiningos konkurencijos ir piktnaudžiavimo galimybių, susijusių su DI. Tačiau jų rūpestis nėra dėl to, kad vaikai gali prarasti tam tikrus įgūdžius ar savybes, o dėl konkurencijos aspekto – kas nukopijavo, atsisiuntė ar padarė kažką neteisėtai.

Kinijoje taip pat kyla diskusijų apie tai, kad dirbtinis intelektas gali sustiprinti stebėjimą. Šalyje jau veikia „socialinio reitingo” sistema, ir kyla klausimas, kas nutiks, kai pradėsite naudoti dirbtinį intelektą vaikų mokyme nuo pat pradžių. Per 20 metų bus sukaupta visa informacija apie žmogų, o tai kelia susirūpinimą dėl griežtos kontrolės ir vaikų atrankos, paskirstymo bei tikrinimo.

Buvo bandoma atlikti eksperimentą, tikrinant mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą naudojant dirbtinį intelektą – kaip dažnai jie žiūri į šalį nuo vadovėlio, kaip dažnai išsiblaško, kiek emociškai įsitraukia į mokymosi procesą. Tačiau šis bandymas sulaukė tėvų ir mokinių nepasitenkinimo dėl perdėto robotizavimo.

Kinijai taip pat kyla problema dėl interneto prieigos kaimo mokyklose. Buvo pradėta iniciatyva, kad iki 2025 metų visos kaimo mokyklos būtų prijungtos prie spartaus interneto, kad galėtų prisijungti prie nacionalinių skaitmeninių platformų. Planuojama pasitelkti dirbtinį intelektą mokytojų trūkumo problemai spręsti atokiose vietovėse – per klases, DI asistentus ir nuotolinius mokytojus, prijungtus per internetą.

Indija: milžiniški skaičiai ir ambicijos

Indijos atveju stebina apimtys. 2025 metus šalis paskelbė dirbtinio intelekto metais. Indijos technikos švietimo taryba paskelbė, kad planuoja įtraukti 14 000 technikos universitetų ir 40 milijonų studentų į dirbtinio intelekto iniciatyvą. Šie skaičiai yra tiesiog stulbinantys, ypač palyginus su kitomis šalimis.

Indijoje požiūris į dirbtinį intelektą yra iš esmės teigiamas tarp įvairių žmonių grupių. Vyriausybė ir visuomenė mato dirbtinį intelektą kaip galimybę išspręsti chroniškus švietimo ir kitus šalies sunkumus – mokytojų trūkumą, nepakankamą individualizaciją, kalbos barjerus.

Indijoje taip pat yra didžiulė e. prekybos rinka, antra pagal finansavimą po Kinijos. Čia veikia labai didelės švietimo technologijų kompanijos, pavyzdžiui, BYJU’s, turinti daugiau nei 150 milijonų vartotojų.

Pietų Korėja, Japonija ir kitos Azijos šalys

Pietų Korėja 2025 metais planuoja apmokyti 5 000 mokytojų dirbtinio intelekto srityje. Šalis yra deklaravusi tikslą, kad iki 2028 metų 100% mokyklos absolventų turėtų bazines dirbtinio intelekto žinias ir mokėtų juo naudotis.

Japonijos atveju, priešingai nei anksčiau aptartose šalyse, mokytojų sąjungos pateikė laikinas rekomendacijas dėl dirbtinio intelekto naudojimo. Jos pabrėžė poreikį aiškiai riboti dirbtinio intelekto naudojimą, kad nebūtų pakenkta mokinių mąstymo gebėjimų vystymuisi.

Jungtiniai Arabų Emyratai ir Izraelis: ambicingi planai

Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra labai ambicinga darbotvarkė dirbtinio intelekto diegimui švietime. Jų strategija „Jungtinių Arabų Emyratų dirbtinis intelektas 2031” siūlo išmaniųjų klasių transformaciją mokyklose, dirbtinio intelekto integravimą į mokymo programą, bei dirbtinio intelekto, analitikos ir programavimo studijas.

JAE turi pakankamai finansinių išteklių tokiems projektams, tačiau klausimas, kas juos įgyvendins ir kiek tai bus tikrai veiksmingas sprendimas. 2024 metais 90% mokytojų JAE pritarė dirbtinio intelekto integracijai, ir 90% mokytojų norėtų papildomo švietimo šioje srityje.

Izraelis taip pat išsiskiria savo požiūriu į dirbtinį intelektą. 2025 metus jie, kaip ir Indija, paskelbė dirbtinio intelekto metais švietime. Planuojama apmokyti 70 000 mokytojų 2025 metais ir įdiegti penkis naujus DI įrankius savo platformose. Tikslas – aprėpti visus mokinius nuo ketvirtos iki dvyliktos klasės.

2025 metais Izraelis pradės bendrą integraciją, įtraukiant ir aukštąjį mokslą. Šalis pritraukia 3 000 mentorių ir 400 technologijų įmonių mokytojų mokymams. Nors regionas yra gana mažas, jų iniciatyvos yra rimtos ir didelio masto.

DI poveikis darbo rinkai ir įgūdžių kaitai

Dirbtinio intelekto integravimas į švietimą neišvengiamai keičia ir darbo rinkos reikalavimus. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo 2023 metų ataskaita, iki 2030 metų dirbtinis intelektas pakeis arba reikšmingai transformuos apie 85 milijonus darbo vietų pasaulyje. Tuo pačiu sukurs apie 97 milijonus naujų darbo vietų, kurioms reikės visiškai kitokių įgūdžių nei šiandien.

Šie skaičiai rodo, kad švietimo sistemos, kurios nebūna lanksčios ir nesugebės greitai adaptuotis prie DI revoliucijos, rizikuoja paruošti mokinius profesijoms, kurių ateityje tiesiog nebeliks. Štai kodėl tokios šalys kaip Kinija, Singapūras ir Izraelis skiria tiek daug dėmesio ne tik baziniam DI raštingumui, bet ir gilesniam technologijų supratimui nuo pat pradinių klasių.

Tačiau ne mažiau svarbu išlaikyti balansą – automatizacija ir DI gali pakeisti daug procesų, bet kritinis mąstymas, kūrybiškumas, socialiniai ir emociniai įgūdžiai išliks esminiai žmogaus privalumai. Mokymo programos, kurios akcentuoja tik techninius įgūdžius, nesuteikiant pakankamai dėmesio žmogiškųjų savybių ugdymui, gali pasirodys neefektyvios ilgalaikėje perspektyvoje.

Išvados ir ateities perspektyvos

Apžvelgus dirbtinio intelekto naudojimą švietime įvairiose pasaulio šalyse, išryškėja keli svarbūs aspektai:

• Valstybės skiriasi savo požiūriu į centralizaciją: nuo visiškai decentralizuoto požiūrio (JAV) iki griežtai centralizuoto (Singapūras, Kinija)
• Mokytojai skirtingose šalyse turi labai skirtingą požiūrį į DI: nuo didžiulio palaikymo (JAE, JK) iki skepticizmo (Vokietija, JAV)
• Azijos šalys labiau linkusios naudoti DI konkurencingumui didinti, o Europos šalys labiau susirūpinusios etiniu aspektu
• Mažesnės ir turtingesnės valstybės (Singapūras, JAE, Izraelis) gali greičiau įgyvendinti ambicingus planus dėl švietimo sistemos dydžio ir lėšų

Stebint naujausias tendencijas, galima prognozuoti, kad ateinančiais metais DI įrankių naudojimas tarp mokinių ir studentų tik augs, nepriklausomai nuo oficialių švietimo sistemų pozicijos. Pavyzdžiui, JK per metus DI naudojimas tarp 13-18 metų mokinių išaugo nuo 37% iki 77%.

Vienas svarbiausių iššūkių bus rasti tinkamą balansą tarp technologijų integracijos ir tradicinių mokymosi metodų, kurie išlieka svarbūs kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir socialinių įgūdžių ugdymui. Tai turės įtakos ne tik švietimo politikai, bet ir ekonomikai, darbo rinkai bei visuomenės raidai apskritai.

Tėvams ir mokytojams svarbu sekti šias tendencijas ir suprasti, kaip DI transformuoja švietimą, kad galėtų priimti informuotus sprendimus dėl vaikų ugdymo ir profesinio tobulėjimo. Galbūt netolimoje ateityje gebėjimas efektyviai naudoti DI įrankius taps tokiu pat fundamentaliu įgūdžiu, kaip šiandien yra skaitymas ar matematika.

DI švietimo ateitis: iššūkiai ir galimybės

Dirbtinio intelekto integracija į švietimą yra ne tik technologinė revoliucija, bet ir kultūrinis bei socialinis pokytis, reikalaujantis nuolatinio dialogo tarp pedagogų, politikų ir technologijų kūrėjų. Nors kiekviena šalis žengia savu keliu, bendras tikslas išlieka tas pats – paruošti jaunąją kartą ateičiai, kurioje dirbtinis intelektas bus neatsiejama kasdienybės dalis.

Šiame kontekste svarbu ne tik suteikti technines žinias, bet ir ugdyti:

• Kritinį mąstymą
• Kūrybiškumą
• Etišką požiūrį į technologijas

Ateitis priklauso tiems, kurie sugebės harmoningai derinti žmogiškąjį intelektą su dirbtiniu, todėl švietimo sistemos lankstumas ir gebėjimas adaptuotis taps esminiu sėkmės veiksniu.

Stebėdami šias globalias tendencijas, galime drąsiai teigti, kad dirbtinis intelektas ne tik keičia tai, ko mokome, bet ir tai, kaip mokome bei mokomės. Tai yra kelionė, kurioje kiekvienas žingsnis formuoja ne tik švietimo ateitį, bet ir mūsų visuomenės evoliuciją technologijų amžiuje.

Sužinokite daugiau apie DI švietimo ateitį