Svarbiausios 2024-2025 metų technologijų tendencijos: nuo dirbtinio intelekto iki kvantinių kompiuterių

Ar dirbtinis intelektas keičia pasaulio jėgų pusiausvyrą?

Technologijų milžinai JAV ir Kinijoje kaupia vis daugiau galios, o kitos šalys lieka užnugaryje. Tačiau kas įdomiausia – ne lustų karas ar įstatymų leidėjai, bet tai, kad dominuojančios pozicijos tampa vis mažiau tvirtos. Nors NVIDIA dominavimas atrodė absoliutus ir nepajudinamas, dabar kyla daugybė klausimų apie technologijų ateities trajektoriją ir tai, kas iš tikrųjų diktuos žaidimo taisykles artimiausiais metais.

2024-ieji: Reikšmingas lūžio taškas technologijų pasaulyje

2024-ieji metai tapo reikšmingu lūžio tašku technologijų pasaulyje, ypač dirbtinio intelekto srityje. Nuo OpenAI fenomenalaus augimo iki kvantinių kompiuterių proveržių, nuo lustų lenktynių iki etikos klausimų – matėme, kaip technologijos tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi.

Tačiau svarbiausia išvada yra ta, kad technologijų vertė slypi ne tik jų techninėse galimybėse, bet ir praktiniame pritaikyme realioms problemoms spręsti. Artėjame prie eros, kai dirbtinis intelektas ir kitos pažangios technologijos bus integruotos į kiekvieną gyvenimo sritį, keisdamos mūsų darbo metodus, mokymosi būdus ir gyvenimo kokybę.

Šis perėjimas nuo inovatyvių koncepcijų prie realių, kasdienių pritaikymų žada transformuoti ne tik technologijų sektorių, bet ir visą mūsų visuomenę. Todėl svarbu ne tik sekti technologines naujoves, bet ir aktyviai dalyvauti jų formavime, užtikrinant, kad jos tarnautų žmonijos gerovei ir tvariai ateičiai.

Sužinokite daugiau apie technologijų įtaką mūsų ateičiai

Apžvalga

2024-ieji metai tapo reikšmingi technologijų pasauliui – per juos išvydome proveržius ir pokyčius, kuriuos dar prieš metus galėjome vadinti tik teorinėmis galimybėmis. Kiekvienas iš 12 svarbiausių technologinių įvykių atspindi ne tik dabartinį momentą, bet ir ryškiai nubrėžia kryptis, kuriomis pasaulis vystysis ateinančiais metais. Tarp šių tendencijų akivaizdžiai matome dirbtinio intelekto modelių tobulinimą, kvantinių kompiuterių evoliuciją ir AR/VR technologijų vystymąsi.

Dirbtinis intelektas nebėra vien tik akademikų ar technologijų entuziastų diskusijų objektas – jis jau tampa neatsiejama verslo dalimi, keičiančia įmonių veikimą ir konkurencinę dinamiką. Statistika rodo, kad 2023 metų pabaigoje tik apie 25% įmonių aktyviai naudojo DI sprendimus, o 2024 metais šis skaičius išaugo iki beveik 45%. Prognozuojama, kad iki 2025 metų pabaigos net 65% vidutinių ir didelių įmonių visame pasaulyje aktyviai integruos dirbtinį intelektą į savo pagrindines veiklas.

Masinis AR/VR technologijų diegimas (12 vieta)

Per pastaruosius metus papildytos ir virtualios realybės (AR/VR) technologijos patyrė rimtą proveržį. Viskas prasidėjo nuo „Apple Vision Pro” akinių išleidimo, kurie buvo kuriami daugiau nei 20 metų. Nors „Apple” akiniai sulaukė mišrių vertinimų, jie atvėrė naują erą technologijų pasaulyje.

Įdomu pažymėti, kad 2024 m. pasaulinė AR/VR įrenginių rinka išaugo 37%, pasiekdama 16,2 milijardo dolerių vertę, o prognozuojama, kad iki 2027 m. ji viršys 30 milijardų. Šį augimą skatina ne tik žaidimų industrija, bet ir profesiniai bei pramoniniai pritaikymo atvejai.

Nors dauguma šių AR/VR įrenginių naudojami pramoginiams tikslams, jų potencialas yra kur kas didesnis:

• Medicinos sferoje chirurgai jau pradeda naudoti AR akinius operacijų metu
• Architektai ir inžinieriai pritaiko šias technologijas statybos projektavimui
• Švietimo sektorius atranda naujas interaktyvaus mokymosi galimybes

Tačiau nepaisant įspūdingų galimybių demonstravimo, daugelis AR/VR įrenginių vis dar yra technologijų demonstracijos stadijoje. Didžiausią sėkmę užtikrino „Half-Life: Alyx” žaidimas VR akiniams, kuris pademonstravo visaverrę žaidimo patirtį virtualioje realybėje.

Kitas įdomus aspektas – tobulėjanti įrenginių forma. Meta planuoja išleisti vis lengvesnius ir patogesnius akinius, o technologijos palaipsniui juda link sprendimų, kurie galėtų būti naudojami kasdien, integruojant įprastus akinius su AR funkcijomis. Ateities vizija apima net mikroschemas akyje ar specialius lęšius – koncepciją, kurią galėjome matyti populiariuose mokslinės fantastikos kūriniuose.

Pasaulinis dirbtinio intelekto modelių vystymasis (11 vieta)

2024-ieji metai tapo didžiulio pasaulinio DI modelių vystymosi liudininkais. Šiais metais matėme tikrą atnaujinimų sprogimą iš įvairių kompanijų: „OpenAI”, „Google”, „Meta”, taip pat Kinijos technologijų milžinų „Alibaba” ir „Huawei”.

Europoje svarų indėlį įnešė prancūzų „Mistral AI”, kurio modeliai nustebino efektyvumu nepaisant mažesnio dydžio. Tuo tarpu arabų šalys, įskaitant Saudo Arabiją ir JAE, taip pat pradėjo vystyti savo DI modelius. Tai rodo, kad dirbtinio intelekto technologijos tampa strategine kryptimi daugeliui valstybių.

Analizuojant pasaulinį DI diegimą, matome ryškią tendenciją: JAV ir Kinija aiškiai pirmauja šioje srityje, o kitos šalys atsilieka. Pagal naujausią Pasaulinio dirbtinio intelekto indeksą, JAV užima 100 taškų iš 100, Kinija siekia 85 taškus, ES vidurkis yra apie 60 taškų, o kitos išsivysčiusios šalys – tarp 40-60 taškų. Kai kurios šalys, įskaitant Rusiją, lieka gerokai atsilikę (apie 30 taškų).

Viena svarbiausių išvadų: pasaulyje auga DI atotrūkis. Priešingai nei buvo tikimasi prieš metus, skirtumas tarp pirmaujančių ir besivejančių šalių ne sumažėjo, o padidėjo. Tam įtakos turi keletas veiksnių:

• Milžiniškos investicijos į DI infrastruktūrą JAV ir Kinijoje
• Nepakankamai aktyvus politinis dėmesys dirbtiniam intelektui daugelyje šalių
• Vis dar ribotas supratimas, kad DI jau šiandien gali turėti didelį poveikį BVP

Tačiau yra ir teigiamų aspektų – kai DI problema išspręsta, ją pasivyti tampa lengviau. Mažesni, efektyvesni modeliai rodo, kad įmanoma pasiekti gerus rezultatus turint mažiau resursų. Todėl pažangių DI modelių prieinamumas gali padėti mažiau išsivysčiusioms šalims pasivyti lyderius.

Autonominio vairavimo ir robotikos evoliucija (10 vieta)

Autonominio vairavimo ir robotikos srityje šiemet matėme kelis reikšmingus šuolius. Ypač ryškiai šios technologijos pasireiškė JAV, kur, pavyzdžiui, San Franciske autonominiai „Waymo” automobiliai tapo įprasta miesto kraštovaizdžio dalimi. Bepilotės transporto priemonės dabar ne tik egzistuoja kaip eksperimentai, bet jau aktyviai veikia realiomis sąlygomis gausiame mieste.

Įdomu pažymėti, kad 2024 metais JAV keliuose važinėjo jau daugiau kaip 25 000 visiškai autonominių transporto priemonių, o tai yra 180% augimas palyginti su 2022 metais. Planuojama, kad iki 2026 m. šis skaičius viršys 100 000 transporto priemonių.

„Tesla” taip pat parodė naująjį „Cyber Cab” – autonominį transporto automobilį be vairo ir pedalų, kuris gali tapti nauja masinio transporto forma. Kinijoje autonominio vairavimo technologijos taip pat sparčiai plėtojamos ir testuojamos praktinėms reikmėms.

Robotikos srityje reikšmingus pasiekimus demonstruoja „Boston Dynamics” ir kitos įmonės. Vis daugiau projektų integruoja dirbtinį intelektą su fizine robotų veikla – tai leidžia robotams:

• Efektyviau komunikuoti tarpusavyje
• Perduoti informaciją realiu laiku
• Prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos

Šios technologijos jau pradedamos naudoti maisto pristatymui Kinijoje, o ateityje tikimasi vis platesnio jų pritaikymo logistikos, sveikatos priežiūros ir kituose sektoriuose. Reikia pripažinti, kad šios technologijos taip pat turi didelę įtaką kariniam-pramoniniam kompleksui, keisdamos saugumo ir gynybos strategijas.

Daugeliui vairuotojų autonominės transporto priemonės vis dar kelia psichologinių kliūčių, bet ilgainiui tai gali pasikeisti, ypač ilgų kelionių kontekste, kai žmogaus vairavimas tampa varginantis ir rizikingas dėl nuovargio.

Generatyvinis garsas ir vaizdo turinys (9 vieta)

Jei 2023 metais dominavo tekstą į vaizdą generuojančios technologijos, tai 2024-aisiais įvyko tikras proveržis garso ir vaizdo turinio kūrimo srityje. Dirbtinio intelekto modeliai dabar geba ne tik generuoti statines nuotraukas, bet ir kurti dinamiškus, kokybiškus vaizdo įrašus bei natūralų garsą.

„OpenAI” išleido „Sora” modelį, kuris sukėlė revoliuciją vaizdo generavimo srityje, o „Google DeepMind” pristratė „Veo 2” – įspūdingos kokybės vaizdo generavimo modelį. Šios technologijos leidžia sukurti trumpus filmukus ar net muzikos vaizdo klipus vos keliais žodžiais aprašius pageidaujamą turinį.

Prognozuojama, kad iki 2024 metų pabaigos pasaulyje bus sukurta daugiau nei 4 milijardai generatyvinių vaizdo klipų, o tai yra 400% daugiau nei 2023 metais. Ši tendencija neišvengiamai pakeis kūrybinių industrijų kraštovaizdį.

Ekspertai mano, kad jau 2024 metais ne mažiau kaip 5 įmonės, besiremiančios generatyviniu turiniu, uždirbs po daugiau nei 100 milijonų dolerių. O kas svarbiausia – tai nebus tik technologijų įmonės. Generatyvinio turinio revoliucija atveria duris influenceriams, kūrybos studijoms ir visiškai naujoms verslo formoms.

Nors generatyvinis turinys dar neturėjo tokio transformacinio poveikio kaip ChatGPT tekstų generavimo srityje, jo įtaka palaipsniui didėja. Keli esminiai šio proceso aspektai:

• Vaizdo įrašų redagavimas ir kūrimas tampa prieinami visiems
• Vertimų su puikia garso sinchronizacija kokybė leidžia visiškai lokalizuoti turinį
• Filmų ir serialų kūrimo procesas, kuris tradiciškai užima mėnesius, gali būti supaprastintas ir pagreitintas

Iki 2025 metų pabaigos prognozuojama, kad tradicinė žiniasklaidos pramonė, įskaitant Holivudą, patirs fundamentalius pokyčius. Nors iškart neišnyks tradiciniai gamybos procesai, žiniasklaidos įmonės jau dabar vertina, kaip generatyvinės technologijos gali papildyti ar pakeisti kai kurias turinio kūrimo dalis.

Apple intelekto plėtra (8 vieta)

2024 metų vasarą „Apple” paskelbė apie „Apple Intelligence” – dirbtinio intelekto sistemą, kuri integruojama į jų prietaisus. Tai žymi naują etapą kompanijos, kuri anksčiau atsiliko nuo konkurentų dirbtinio intelekto srityje, veikloje.

Apple’s Intelligence platforma leidžia naudoti dirbtinio intelekto galimybes naudotojų įrenginiuose, įskaitant teksto generavimą, nuotraukų redagavimą ir ChatGPT integracijos galimybes. Kompanija pabrėžia privatumo aspektus, kai daugelis DI operacijų atliekama įrenginyje, o ne debesyje.

Svarbu paminėti, kad Apple kontroliuoja apie 50% išmaniųjų telefonų rinkos JAV ir apie 28% pasaulinės išmaniųjų telefonų rinkos (pagal 2024 m. duomenis). Tai reiškia, kad jų sprendimai integruoti DI potencialiai gali turėti milžinišką įtaką kasdieniam technologijų naudojimui.

Kai kurie ekspertai lygina dabartinę Apple intelekto plėtrą su iOS ekosistemos sukūrimo momentu – tai gali tapti visiškai nauju augimo varikliu kompanijai. Kiti mano, kad Apple, tradiciškai lėčiau diegianti naujas technologijas, bet užtikrinanti aukštą jų kokybę, sugebės pasiūlyti patogesnį ir intuityvesnį sprendimą nei konkurentai.

Apple turi ir technologinį pranašumą per savo lustus (A-serija, M-serija), kurie sukurti specifiškai efektyviam dirbtinio intelekto apdorojimui įrenginyje. Šis pranašumas leis kompanijai pasiūlyti unikalių DI funkcijų, kurios būtų sunkiai įgyvendinamos kitose platformose.

Tikimasi, kad 2025 metais Apple intelektas pasieks brandą ir galės pasiūlyti:

• Pažangias asistento funkcijas, integruotas į visą iOS ekosistemą
• Išplėstines nuotraukų ir vaizdo įrašų redagavimo galimybes
• DI-pagrįstą rekomendacijų sistemą skirtingose programėlėse

Kvantinių kompiuterių proveržis (7 vieta)

2024 metai tapo reikšmingi kvantinių skaičiavimų srityje. „Google” paskelbė apie kvantinio kompiuterio, paremto nauja „Willow Chip” technologija, sukūrimą, kuris gali per 5 minutes išspręsti matematinį uždavinį, kuriam įprastam kompiuteriui prireiktų 10 septilijonų (10^24) metų.

Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, per pastaruosius dvejus metus kvantinių bitų (qubit) kokybė pagerėjo 40%, o kvantinių procesorių pajėgumai išaugo beveik 10 kartų. Tai leidžia tikėtis, kad per artimiausius 5-7 metus matysime pirmuosius praktinio masto kvantinių kompiuterių pritaikymus.

Kvantinių kompiuterių proveržis gali turėti milžinišką įtaką dirbtinio intelekto vystymui, leisdamas modeliams atlikti skaičiavimus, kurie šiuo metu yra per sudėtingi. Tai galėtų paskatinti visiškai naują DI vystymosi etapą, galbūt prilygstantį pirmojo kompiuterio ar interneto sukūrimo reikšmei.

Pagrindinės sritys, kuriose kvantiniai kompiuteriai turės didžiausią poveikį:

• Kriptografija ir duomenų saugumas
• Sudėtingas molekulių modeliavimas naujiems medikamentams kurti
• Klimato modeliavimas ir simuliacija kompleksiškam pasaulio procesų supratimui

Nors iki masinių kvantinių skaičiavimų dar toli, pats judėjimas šia kryptimi yra nedviprasmiškas. Įdomu tai, kad didžiosios technologijų kompanijos, o ne startupai, vysto šias technologijas, nes kvantiniai skaičiavimai reikalauja milžiniškų investicijų ir fundamentinių tyrimų pajėgumų.

Google, IBM, Microsoft ir kiti technologijų milžinai investuoja milijardus dolerių į kvantinių kompiuterių tyrimus, siekdami užsitikrinti lyderystę šioje potencialiai revoliucinėje srityje.

Modelių atnaujinimų banga (6 vieta)

2024-ieji išsiskyrė nuolatiniais ir sistemingais dirbtinio intelekto modelių atnaujinimais. Vos per metus buvo išleista daugybė naujų ir atnaujintų DI modelių, tokių kaip „Mistral”, „Llama”, „Claude”, „Gemini”, „GPT-4o” ir „GPT-4 Turbo”.

Šie atnaujinimai veda prie kelių svarbių tendencijų. Pirmiausia, modeliai tampa vis efektyvesni – jie geba pasiekti geresnius rezultatus su mažesniu parametrų skaičiumi. Pavyzdžiui, „Mistral” modelis su 7 milijardais parametrų sugeba pasiekti rezultatus, panašius į GPT-3.5, kuris turi žymiai daugiau parametrų.

Statistika rodo, kad per 2024 metus vidutiniškas efektyvumo rodiklis (gebėjimas atlikti užduotis su mažesniu parametrų skaičiumi) išaugo 3,7 karto palyginti su 2023 metais. Tai reiškia, kad ateityje DI sprendimai gali būti lengviau pritaikomi įrenginiuose su ribotais resursais.

Vertas dėmesio ir kitas aspektas: modelių dydis tampa vis mažesnis, kas reiškia, kad jie gali būti paleisti tiesiogiai vartotojo įrenginiuose, o ne tik debesyje. Telefonai ir asmeniniai kompiuteriai vis dažniau galės lokaliai naudoti DI modelius, kas padidins privatumą ir sumažins priklausomybę nuo interneto ryšio.

Mažesni modeliai taip pat reiškia ir didesnes galimybes mažesnėms šalims bei organizacijoms, nes jų kūrimas ir išlaikymas tampa pigesnis ir prieinamesnis. Tai potencialiai gali sumažinti atotrūkį tarp DI lyderių ir sekėjų.

Nuolatiniai atnaujinimai taip pat kelia iššūkių vartotojams ir kūrėjams. Pastovūs pakeitimai reiškia, kad integracijos ir programos turi būti nuolat atnaujinamos, o vartotojai turi prisitaikyti prie naujų galimybių ir sąsajų.

Lustų lenktynės ir nauji žaidėjai (5 vieta)

Penktoje vietoje – lustų (čipų) vystymo tendencijos, kurios 2024 metais tapo itin svarbios geopolitinėje arenoje. NVIDIA išliko lydere specialių DI lustų rinkoje, o jos akcijų vertė metų bėgyje patyrė fenomenalų augimą, paverčiant ją viena vertingiausių pasaulio įmonių.

NVIDIA H100 ir naujieji H200 DI lustai tapo de facto standartu dirbtinio intelekto modelių apmokymui, o bendra DI lustų rinka 2024 metais išaugo 83%, pasiekdama 67 milijardų dolerių vertę. Ypač įspūdingas faktas – NVIDIA užima beveik 80% šios rinkos.

Tačiau šiais metais pastebimas naujas reiškinys – vis daugiau šalių ir įmonių investuoja į alternatyvias lustų technologijas. Kinija, nepaisant JAV sankcijų, aktyviai vysto savo lustų gamybos pajėgumus. Amerikiečių reikalavimas apriboti pažangiausių lustų eksportą į Kiniją paskatino Pekino vyriausybę skirti milžiniškus resursus vietinių lustų gamybai.

Kartu pastebima ir kita svarbi tendencija – atsiranda lustai, sukurti specifiškai mažesniems, efektyvesniems DI modeliams. Kadangi ne visiems pritaikymams reikalingi didžiausi modeliai, auga poreikis lustams, optimizuotiems mažesniems, specializuotiems DI sprendimams.

Lustų lenktynėse svarbūs keli aspektai:

• Geopolitinė prieiga prie pažangių lustų gamybos technologijų
• Taivano strateginė svarba kaip pagrindinio pažangių lustų gamintojo
• Naujos gamybos technologijos, leidžiančios gaminti efektyvesnius lustus už mažesnę kainą

Nepaisant NVIDIA dominavimo, dabartinė situacija kelia klausimų apie ilgalaikę DI lustų rinkos struktūrą. Modelių mokymai tampa pigesni, atsiranda alternatyvūs sprendimai, o rinka dinamiškai keičiasi. Tai gali lemti didesnį konkurencingumą ateityje ir naujų žaidėjų atsiradimą rinkoje.

Dirbtinio intelekto diegimas versle (4 vieta)

2024-ieji metai tapo lūžio tašku dirbtinio intelekto diegimui versle. Vis daugiau įmonių pradėjo integruoti DI sprendimus į savo kasdienius procesus, nors progresas išlieka nelygus tarp skirtingų sektorių.

Pagal naujausius duomenis, 73% didelių įmonių jau įgyvendina bent vieną dirbtinio intelekto projektą, o 42% vidutinio dydžio įmonių tai daro 2024 metų pabaigoje. Tai ženklus augimas palyginti su 2023 metais (atitinkamai 58% ir 27%).

Įdomu tai, kad didžiausias DI diegimo augimas matomas šiose srityse:

• Klientų aptarnavimas (automatizuoti pokalbių robotai ir palaikymo sistemos)
• Duomenų analizė ir prognozavimo modeliai
• Proceso optimizacija ir darbo automatizavimas

Rizikos kapitalo investicijos į DI sprendimus verslui 2024 metais pasiekė rekordinį 48 milijardų dolerių lygį, nukreipdamos lėšas į produktus, skirtus konkrečioms verslo problemoms spręsti.

Tačiau dirbtinio intelekto diegimas versle susiduria su rimtais iššūkiais. Daugelis įmonių neturi aiškios strategijos, kaip efektyviai panaudoti DI, o technologijų diegimas dažnai vyksta ad hoc principu. Šį procesą taip pat komplikuoja duomenų kokybės klausimai, reguliavimo keliami iššūkiai ir vartotojų susirūpinimas privatumo klausimais.

Stebina tai, kad nepaisant didžiulio potencialo, daugelis įmonių vis dar sunkiai artikuliuoja, kaip DI pagerina jų veiklą. Nors technologija gali optimizuoti funkcijas ir sumažinti išlaidas, dažnai trūksta aiškios augimo istorijos, kuri padėtų pagrįsti investicijas į DI.

Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus daugelis įmonių, kurios neinvestuos į dirbtinį intelektą, praras konkurencinį pranašumą ir galbūt pasitrauks iš rinkos. Dirbtinis intelektas vis labiau tampa ne pasirinkimu, o būtinybe norint išlikti konkurencingam šiuolaikiniame verslo pasaulyje.

Dirbtinio intelekto reguliavimas ir etika (3 vieta)

2024-aisiais dirbtinio intelekto reguliavimo ir etikos klausimai pakilo į politinės darbotvarkės viršūnę. Europoje buvo priimtas AI aktas – pirmasis išsamus teisės aktas, reguliuojantis dirbtinio intelekto vystymą ir naudojimą. Kalifornijoje taip pat įsigaliojo nauji DI reguliavimo įstatymai, o kitose JAV valstijose ir pasaulio šalyse vyko intensyvios diskusijos šia tema.

Esminiai 2024 metų DI reguliavimo klausimai:

• Skaidrumo reikalavimai – kaip užtikrinti, kad DI sprendimai būtų suprantami ir paaiškinami
• Atsakomybė už DI sukurtą turinį ir sprendimus – kas atsakingas, jei DI sukelia žalą
• Duomenų naudojimas apmokymui – autorių teisių ir privatumo klausimai

Tyrimai rodo, kad 68% vartotojų susirūpinę dėl dirbtinio intelekto poveikio jų privatumui, o 56% norėtų griežtesnio DI reguliavimo. Tuo pačiu metu 81% technologijų įmonių teigia, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali stabdyti inovacijas šioje srityje.

Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Turkijoje ir Italijoje) buvo bandymų uždrausti kai kurių DI programų, kaip ChatGPT, naudojimą, tačiau vėliau šie draudimai buvo sušvelninti ar atšaukti. Tai parodo, kaip sudėtinga yra subalansuoti inovacijų skatinimą ir galimų rizikų valdymą.

Daugelyje įmonių taip pat vyksta vidinis dialogas apie DI naudojimo politiką. Vienose organizacijose darbuotojams draudžiama naudoti išorinius DI įrankius, kitose, priešingai, skatinama aktyviai juos taikyti darbo procesams tobulinti. Tyrimai rodo, kad įmonėse, kurios aiškiai apibrėžia DI naudojimo gaires, darbuotojų produktyvumas padidėjo vidutiniškai 23%.

Reguliavimo ir etikos klausimai išliks esminiai ateities diskusijose apie dirbtinį intelektą, ypač artėjant naujiems proveržiams ir vis platesniam technologijos diegimui kasdienėse operacijose.

Donaldo Trumpo sugrįžimas ir technologijų ateitis (2 vieta)

Antroje vietoje – Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir jo potencialus poveikis technologijų pasauliui. Nors iš pirmo žvilgsnio politikos ir technologijų santykis gali atrodyti netiesioginis, Trumpo administracijos formuojama politika gali turėti esminę įtaką technologijų vystymui globaliu mastu.

Elonas Muskas aktyviai prisijungė prie Trumpo kampanijos ir tapo svarbia figūra formuojant būsimą technologijų politiką. Daugelis technologijų sektoriaus atstovų, įskaitant Peterį Thielį, taip pat užima svarbias pozicijas Trumpo aplinkoje, o David Sacks paskirtas atsakingu už kriptovaliutų industriją.

Keletas svarbiausių aspektų, kaip Trumpo prezidentavimas gali paveikti technologijas:

• Amerikos technologijų suverenumas kaip prioritetas
• Investicijų į energetiką didinimas, atsižvelgiant į milžiniškus DI energetinius poreikius
• Potencialiai įtemptesni santykiai su Kinija technologijų srityje

Remiantis naujausiais duomenimis, dirbtinio intelekto vystymui reikalingi energetiniai resursai turėtų išaugti 3,5 karto per ateinančius penkerius metus. Jei dabartinės tendencijos išliks, iki 2030 metų DI infrastruktūra gali sunaudoti iki 3,5% visos pasaulyje pagaminamos elektros energijos.

Trumpo teigimu, Amerikos technologinis lyderiavimas, ypač dirbtinio intelekto srityje, yra nacionalinio saugumo klausimas. Šiuo metu pasaulyje aiškiai išsiskiria du pagrindiniai lyderiai – JAV ir Kinija – o likusios šalys atsilieka. Trumpo administracijos politika gali dar labiau pagilinti šį atotrūkį, suteikdama prioritetą Amerikos technologijų kompanijoms ir jų vystymui.

Nepaisant įtemptų santykių tarp JAV ir Kinijos, technologijų pasaulis išlieka globalus, ir inovacijos retai paklūsta politiniams sienų apribojimams. Trumpo administracijos sprendimai gali nulemti, ar ateityje matysime didesnį bendradarbiavimą, ar priešingai – didėjančią technologinę fragmentaciją tarp skirtingų pasaulio regionų.

OpenAI vystymasis ir transformacinis augimas (1 vieta)

Pirmoje vietoje – neįtikėtinas OpenAI šuolis ir jos transformacinis poveikis technologijų industrijai. Per 2024 metus OpenAI tapo neginčijamu dirbtinio intelekto lyderiu ir parodė, kaip greitai technologijų įmonė gali iš startupo virsti pasauline jėga.

OpenAI išleido kelis naujus produktus, kurie pakeitė naudotojų sąveiką su dirbtinio intelekto technologijomis:

• GPT-4o – universalesnis ir galingesnis kalbos modelis
• Sora – revoliucinis vaizdo generavimo įrankis
• SearchGPT – eksperimentinis paieškos variklis
• Balso asistentas – natūralios kalbos interfeisas

Statistika rodo, kad ChatGPT tapo viena dažniausiai naudojamų programėlių JAV, aplenkdama daugelį socialinių tinklų ir pramoginių programėlių. 2024 metais ChatGPT pasiekė stulbinantį 250 milijonų aktyvių vartotojų skaičių per mėnesį, o tai yra 150% augimas per metus.

Įspūdingas ir OpenAI finansinis augimas – kompanijos metinės pajamos 2024 metais pasiekė apie 4,5-6 milijardus dolerių, o ambicijos yra dar didesnės. Kompanija pareiškė, kad iki 2028-2029 metų tikisi pasiekti 100 milijardų dolerių pelno – skaičių, kuris šiuo metu pasiekiamas tik didžiausioms naftos ar technologijų korporacijoms.

OpenAI taip pat pranešė apie planus kurti savo lustus ir robotus, kas rodo jų ambicijas plėstis už programinės įrangos ribų ir tapti visaverte technologijų ekosistema.

Fenomenalus OpenAI raidos kelias laužo įprastus verslo plėtros modelius – kompanija sugebėjo pritraukti milijardinius investicijų srautus dar neturėdama produkto, o dabar konkuruoja praktiškai kiekvienoje vertikalėje. Google, Amazon ir Microsoft ilgai bandė sukurti efektyvius balso asistentus, tačiau būtent OpenAI pavyko pasiekti proveržį šioje srityje.

OpenAI kelias bus studijuojamas kaip vienas sėkmingiausių technologijų startuolių vystymo pavyzdžių, nes kompanija už nugaros paliko didžiausius rinkos žaidėjus ir per trumpą laiką suformavo visiškai naują produktų kategoriją, kuri užkariavo vartotojus visame pasaulyje.

Žvilgsnis į ateitį: praktinis pritaikymas

Nors 2024-ieji buvo kupini technologinių pasiekimų, daugelis šių inovacijų vis dar yra vystymo stadijoje. Tikrasis jų potencialas atsiskleis, kai šios technologijos bus integruotos į kasdienius procesus ir pritaikytos realiems iššūkiams spręsti.

Mokslo srityje jau matome šio pritaikymo pradžią – 2024 metais Nobelio chemijos premija buvo įteikta mokslininkams, kurių tyrimai buvo neatsiejami nuo dirbtinio intelekto naudojimo. Medicinos srityje DI jau padeda atrasti naujas molekules vaistams, o inžinerijos srityje – optimizuoti medžiagų kūrimą.

Pagal Pasaulinį dirbtinio intelekto pritaikymo indeksą, medicinos srityje DI sprendimai jau pagerina diagnostikos tikslumą vidutiniškai 23%, o transporto sektoriuje padeda sumažinti degalų sąnaudas iki 15%. Šie skaičiai parodo, kad technologijų poveikis jau yra apčiuopiamas realiame pasaulyje.

Dirbtinio intelekto taikymo potencialas glūdi ne tik technologinėse naujovėse, bet ir praktiniame problemų sprendime. Ateityje labiausiai vertinami bus tie sprendimai, kurie ne tik demonstruoja įspūdingus techninius gebėjimus, bet ir suteikia apčiuopiamą vertę žmonėms, verslui ir visuomenei.

Tikėtina, kad 2025-ieji metai taps praktinio DI pritaikymo metais, kai pereisime nuo beta versijų ir koncepcijos įrodymų prie brandžių, stabilių sistemų, kurios transformuos ekonomiką ir kasdienybę.

2024-ieji: Reikšmingas lūžio taškas technologijų pasaulyje

2024-ieji metai tapo reikšmingu lūžio tašku technologijų pasaulyje, ypač dirbtinio intelekto srityje. Nuo OpenAI fenomenalaus augimo iki kvantinių kompiuterių proveržių, nuo lustų lenktynių iki etikos klausimų – matėme, kaip technologijos tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi.

Tačiau svarbiausia išvada yra ta, kad technologijų vertė slypi ne tik jų techninėse galimybėse, bet ir praktiniame pritaikyme realioms problemoms spręsti. Artėjame prie eros, kai dirbtinis intelektas ir kitos pažangios technologijos bus integruotos į kiekvieną gyvenimo sritį, keisdamos mūsų darbo metodus, mokymosi būdus ir gyvenimo kokybę.

Šis perėjimas nuo inovatyvių koncepcijų prie realių, kasdienių pritaikymų žada transformuoti ne tik technologijų sektorių, bet ir visą mūsų visuomenę. Todėl svarbu ne tik sekti technologines naujoves, bet ir aktyviai dalyvauti jų formavime, užtikrinant, kad jos tarnautų žmonijos gerovei ir tvariai ateičiai.

Sužinokite daugiau apie technologijų įtaką mūsų ateičiai